ridikas

ridìkas (sen. rus. pьдькъ) sm. (2) 1. SD331, R, Sut, P, K, M, J, Mt bot. kryžmažiedžių šeimos augalas (Raphanus); daržovė, kurios aštraus skonio šakniagumbis vartojamas pašarui ir maistui (R. sativus): Valgomasis ridikas LBŽ. Saldieji ridikai Lex69. Ridìkas pavasarį jau išpurpęs, t. y. pasikiožęs, išakėjęs esti, neskanus valgyti JI618. Atgriežti griežinį ridìko, morko, sėtinio JI119. Ridikai skirstomi į ankstyvuosius, vasarinius (vidutinio ankstyvumo) ir žieminius (vėlyvuosius) rš. Juodieji ridikai padeda virškinimui, lengvina kepenų ir kraujo darbą sp. Ridikai į stambus auga R47. Ridìko stora žievė Pc. Visi ridìkai žyduoliais išejo Ds. Ridìkas trejas devynelias ligų išvaro, ė svogūnas trejas devynelias invaro Ds. Ridìką teipos valgo žalią Smal. Kada vyrai subatoj išeina pirtin, bobos skubina ridikus sodint – jie tada gerai augs, derės LTR(Ant). Duok, svočiule, sūrio sūrio, jei ne sūrio – ridìko ridìko DrskD171. Tai ridiks, tai bizdiks, tai žali lapai, tai žaliukėlis! JD1435. Atsisėdus už stalelio, ridikėlius krimsi JV256. Svoteliai ridikėliai, jūsų nosys didelės, nei šiam, nei tam, tik padirbt pavalkam LTR(Pnd). Ridikaitis N. Ridikėlis N. ^ Sveikas kaip ridikas (labai sveikas) Gdž. Augo vaikai lygiai ridìkai (sveiki) Lb. Ji tik sukas – kai ridìkas (vikri) Jrb. Nusbodai tu man kap gailus ridìkas Ml. Išpurtęs kap ridìkas Dkš. Sveikas kaip ridìkas išpurtęs (iron.) Ds. Gyvena – kaip ridikus rauna TŽIII378. Kur sėtos ropės, ridikai dygsta MŽ. Ir pono šuva išmoksta ridiką ėsti LTR. Nuo to ridìko visos mergos nupliko Ds. Užsigeidė merga Rymo ridiko (užsinorėjo neįmanomo, nebūto daikto) VP96. Ot užsigeidė – kaip boba Rymo ridiko Srd. ║ piktžolė svėrė (R. raphanistrum): Dirvinis ridikas P.Snar. Ridikas laukinis F. Ridikas svėrė LBŽ(P). 2. didžioji, pagrindinė medžio šaknis, bemberė: Pušis, ąžuolas, juodaliksnis, grūšnia turi ridikùs, tai ir vėjas sunkiai išverčia Ds. Aliksniokai lengva raut, mat, ridìko kaip ir neturi Ds. Nukirsk ridìką, tai ir kelmą išversi Ds. Ąžuolo labai dideli ridìkai Šll. Vot ridìkas pušies giliai! Aln. Šioj vietoj bjauri kerai rauti: beveik visi su ridìkais Brs. Medžio šaknys pasklajos, be ridìko, kad auga medis pri pelkėsų Žd. Be ridìko virst medis Žd. Nepirk tokio čiepo, kur vietoj šaknių ridìkas, be obuolių in jo nebus Lel. 3. prk. smaili barzda: Sėdi, atkišęs ridìką Arm. Atsisėdęs skuta sa[vo] tą ridìką Arm. 4. prk. piktas žmogus, pikčiurna: Kas su tokiuo ridikù sugyvens! Ds. Tikras ridìkas, o ne žmogus Ds.

◊ ridìko dúoti smarkiai mušti: Ė, brol, bet ir davėm gi jiems (priešams) gero ridiko: nei vaisiui jų nebeliko V.Krėv.

ridìką kélti Gs labai bartis.

ridìką pastatýti ant galvos atsistoti: Ir aš, kol jaunas buvau, mokėjau ridìką pastatýti Lž.

ridìką (ridikùs) ráuti DŽ, Vkš; Kos85 toks žaidimas: Susėda daug vaikų ridiką raut LTR(Brt). Vaikai, ráunam ridìką! Ds. Ar su lazda ráunam ridìką, ar tik rankom? Ds. Ridikùs ráuti liuobam, susisės visi in žemę ir kitas kitą apkabinsis Dr.

Rỹmo ridìkas; LBŽ bot. vaistinė šunvyšnė (Atropa belladonna).

vélnio ridìkai; MitII135, LBŽ bot. nuodingoji nuokana (Cicuta virosa).